Vakar nugalėta rudeninės depresijos, kai niekur neišeini ir su muzika ausyse tik sugebi sėdėti prie interneto, tuščias šaldytuvas ir jokių jėgų išeiti iš kambario. ir netgi sugebi nueiti anksti miegoti tikėdamasi , kad miegas numuš blogą nuotaiką, lyg nieko taip ir nebuvo. bet išgerti keli puodeliai kavos ir suprastėjęs playlisto muzonas tavo miegos tik paverčia budraujančiu košmaru.
bet šiandien vėl stojame į kovą ir sekmadienio rytas turėjęs atnešti gerą dieną, kuriam nepagailėjo saulė spindulių. lyg didi moteris bent jau sugebame nueiti iki parduotuvės ir didingai nusipirkus naują pakelį užtraukti laimės dūmą. ir tik sekmadienio rytą taip sugebame, kad išleidus krūvą pinigų, vėl nepasiliekame ką valgyti visą likusią savaitę.
bet nuo vakarykščio dūmų alkio šiandiena atrodo pilna žygdarbių. ir šalčio kaustyta siela, kuri vakar atrodė net daktaro Hauso nepagydoma, šiandien šviečia lyg pilnatis giedrame danguje, kuriame gali suskaičiuoti kiekvieną žvaigždę ir spindinčius žvaigždynus priskirti savo užgimusiai dvasiai apdovanoti.
tad ar vertėjo vakar kankintis, kad šiandien net blogiausias įprotis atrodytų lyg mėnesienos vertas sekmadienis. taip, vertėjo, bet prisiminus sielos kančias norisi daugiau niekad tokių nebepatirti. juk visi geriausi įvykiai nesikartoja, taip jie ir lieka tokie įsimintini, kad Dieve, net norisi pasidalinti su kitais
Bučkis :*
bet šiandien vėl stojame į kovą ir sekmadienio rytas turėjęs atnešti gerą dieną, kuriam nepagailėjo saulė spindulių. lyg didi moteris bent jau sugebame nueiti iki parduotuvės ir didingai nusipirkus naują pakelį užtraukti laimės dūmą. ir tik sekmadienio rytą taip sugebame, kad išleidus krūvą pinigų, vėl nepasiliekame ką valgyti visą likusią savaitę.
bet nuo vakarykščio dūmų alkio šiandiena atrodo pilna žygdarbių. ir šalčio kaustyta siela, kuri vakar atrodė net daktaro Hauso nepagydoma, šiandien šviečia lyg pilnatis giedrame danguje, kuriame gali suskaičiuoti kiekvieną žvaigždę ir spindinčius žvaigždynus priskirti savo užgimusiai dvasiai apdovanoti.
tad ar vertėjo vakar kankintis, kad šiandien net blogiausias įprotis atrodytų lyg mėnesienos vertas sekmadienis. taip, vertėjo, bet prisiminus sielos kančias norisi daugiau niekad tokių nebepatirti. juk visi geriausi įvykiai nesikartoja, taip jie ir lieka tokie įsimintini, kad Dieve, net norisi pasidalinti su kitais
Bučkis :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą