Manau kiekvienas galėtų rasti daug pliusų tuose laikuose, bet turbūt nesuskaičiuojami minusai nubrėžia aiškią liniją. taip, dabar mes esame laisvi, visi turi teisę beveik į viską, visi esame išsimokslinę ir toliau visi siekia mokslo ir gilesnių žinių. Bet ar gerai kad mums duotas mokslas, kuris suteikia tiek daug, šitą ir atimą. Visos žinios fizikos, chemijos, architektūros srityje mus verčia važinėti negražiomis mašinomis, nes mat dabar viskas orientuota į dinamiką ir ekonomiką.
Žmonės tapo praktiški, jiems nebereikia gražios bažnyčios, juk dabar aktualus modernus menas, kuris iš grakščios bažnyčios padarė gremėzdą, labiau primenantį sandėlį. ir gyvenamieji namai dabar itin praktiški, talpinantys masę žmonių bet iš išorės tai tik stiklo ir betono bokštelis, nemalonus akiai, kurį gėda statyti miesto centre, bet kurių pilnos gatvės ir kvartalai už miesto.
O menas, dailė ir skulptūra. negalime sakyti kad žmonėms jis neįdomus, juk vis dar egzistuoja dailės mokyklos ir akademijos, mes vis dar turime tuos susivėlusius, prasigėrusius menininkus. bet ar jūs nenustėrstate pamatę Michalangelo ištapytą Siksto koplyčią ar Ticijanio skulptūras.Kur dingo tokie gabūs žmonės. Jūs galite sakyti kad Lietuvėlė niekada tokių ir neturėjo, bet ar girdite, kad menų lopšį Italijoje tokių būtų.
Kodėl mes pradėjome tenkintis paprastu bet praktišku variantu. kodėl dabar, kai nėra ryškaus luomo skirstymo, kai visi dirba, turi pinigų ir galimybių, mes tenkinamės šilta, patogia vieta ir nesiekiame ko nors daugiau.
Kodėl mes prisitaikome ir tampame pilka visuomene, kodėl jums užtenka dirbti nuo 9 iki 5 o grįžus iš darbo žiūrėti kvailus realybės šou per televizorių.
Kodėl mes susitaikome su sava padėtimi ir nebandome nieko keisti. Mes ištekame ar vedame, susilaukiame vaikų, dirbame nemėgstamą darbą, gauname apgailėtiną atlyginimą, Savaitgalį praleidžiame prie televizoriaus, o vasara važiuojame į Palangą. Ar tikrai jus tai tenkina.
Ar esate girdėję sakant, kad vaikai - mūsų ateitis.Na taip, tai iš tikrųjų yra tiesa, bet kiek kartų tai kartoja ir kas keičiasi.
Užaugę vaikai vėl dirba ir gyvena kaip, kad jų tėvai gyveno, o jųjų vaikai užaugę irgi. Žinoma kiekviena karta atranda kažką naujo, išranda mobilųjį, internetą, elektra varomą mašiną ir tt. bet kodėl tobulėjant mokslui, mes netobulėjame dvasiškai ir emociškai, kodėl atsirandant naujam dalykui fizikos, inžinerijos srityse mes netobulėjame kitose.
Kodėl kartu negali atsirasti dailios bažnyčios, nerealūs skulptoriai ir naujieji Bachai. Kodėl dabar visi kopijuoja Mocartą bet patys to nebe sugeba sukurti. O jei kas ir atsiranda tai jį jau rodo turint antžmogiškų sugebėjimų.
Ir pabandyk ką nors pakeisti menkas žmogeli gyvenat tokiam amžiuje, pabandyk brautis prieš srovę, ar ji kur nors tave nuneš? Ar kas nors apimtas tokių minčių pats ką nors padarė? Ar kas nors bandė daryti naujai, išsiskirti iš pilkos masės. O gal mes jau tapoma neįgalūs? Gal mus tramdo ta laisvė, gal mes bijome pamatyti, o kas jei ? Gal tas naujas pasaulis nukirpo mums sparnus ir svajones, gal uždengė mus po gaubtu, kad mes daugiau nebe pakiltume. Nejau mes dar turime tokių guvių protų, kaip Antikos filosofai, kad mums užtektų tik pamąstymų. Ar mes paliksime išspręsti problemas kitoms kartoms. Bet pagalvok, kad kuo toliau, tuo sunkiau pasipriešinti su metais stiprėjančiai upės srovei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą